Fęrsluflokkur: Bloggar

Aš bjarga bönkum

Nś eru rśmlega fimm įr frį žvķ aš ķslensku bankarnir hrundu, rśmlega fimm įr frį žvķ rķkistjórn Ķslands įréttaši ķ fréttatilkynningu aš innstęšur ķ innlendum višskiptabönkum og sparisjóšum og śtibśum žeirra hér į landi yršu tryggšar aš fullu og rśmlega fimm įr frį žvķ aš žįverandi rķkisstjórn įkvaš aš bjarga bankakerfinu.

   Nś fimm įrum seinna skuldar rķkissjóšur, sem stuttu fyrir hrun var žvķ sem nęst skuldlaus, svo mikiš aš hętta stafar af. Til aš gera sér grein fyrir žvķ hversu mikil byrši sś skuld er į landsmönnum greišir rķkissjóšur tugi milljarša įrlega ķ vaxtagreišslur en žęr eru nś einn stęrsti einstaki śtgjaldališur rķkissjóšs.

   Žaš aš bjarga bönkunum var sannarlega dżrkeypt og žvķ er ekki furša aš menn meš einhvern vott af sišferšisvitund stķgi fram og krefjist žess aš ķ framtķšinni verši banka- og peningakerfinu breytt. Einn slķkur, formašur efnahags- og višskiptanefndar Alžingis, steig fram ķ fjölmišlum fyrir ekki svo löngu og talaši fyrir žvķ aš bönkum, öšrum en Sešlabanka Ķslands, yrši bannaš aš bśa til innstęšur. Reyndar hefur nefndarformašurinn, sem er rekstrarhagfręšingur aš mennt, lengi vel stašiš fyrir fręšslu į peningakerfinu ķ fjölmišlum og talaš fyrir umbótum sem myndu hugsanlega rétta af skuldastöšu rķkissjóšs og minnka veršbólgu. Kom nefndarformašurinn ķ fyrrgreindu vištali inn į mikilvęgan orsakažįtt ķ hruni ķslenska bankakerfisins, žaš er aš segja leyfi banka til aš bśa til innstęšur.

   Til žess aš fara stuttlega yfir okkar peningakerfi stżrir Sešlabanki Ķslands žvķ sešla- og myntmagni sem er ķ umferš į hverjum tķma. Žaš er aš segja aš til žess aš koma ķ veg fyrir óhóflega peningaprentun er engum öšrum en Sešlabanka Ķslands heimilt aš prenta eša slį okkar gjaldmišil. Sešla- og myntmagn er žó ašeins lķtill hluti žess heildarpeningamagns sem er ķ umferš į hverjum tķma žar sem bankar hafa žaš vald aš geta bśiš til innstęšur. Eru innstęšur ķ raun ķgildi peninga žar sem fyrir utan aš aš žęr eru gjaldgengar ķ višskiptum mį greiša skatta meš žeim. Žessi framleišsla į innstęšum er hluti žess ferlis sem fer af staš viš žaš aš einstaklingur tekur lįn hjį banka.

   Žetta leyfi til aš bśa til innstęšur var misnotaš meš svo miklum ofsa į góšęrisįrunum aš sjįlfur žjóšargjaldmišillinn, eftir hįvaxtastefnu sem orsakaši mikiš innstreymi gjaldeyris sem sópaši veršbólgunni tķmabundiš undir teppiš, lenti ķ miklum hįskadansi meš įhrifum sem sendu žjóšina ķ einkar óvelkomna spennitreyju gjaldeyrishafta.

   Žetta vald banka til aš bśa til innstęšur er stór galli ķ nśverandi banka- og peningakerfi, galli sem lżsir sér ķ žvķ aš bankar į góšęristķmum ženja śt peningakerfiš eins mikiš og žeir geta allt žar til žeir standa į braušfótunum einum. Svo žegar allt hrynur er skattgreišandinn lįtinn borga brśsann.

   Ķ okkar samfélagi eru peningasešlar ekki notašir ķ višskiptum nema aš litlu leyti. Flest öll višskipti fara fram rafręnt ķ formi kortavišskipta eša millifęrslu į rafręnum innstęšum. Ķ góšęri žegar mikiš traust er til banka halda slķk višskipti įfram įn sjįanlegra vankvęša en žegar kreppir aš snżst dęmiš viš, vantraust skapast og menn vilja ķ auknum męli sjį reišufé eša jafnvel flytja fé sitt til annarra landa žar sem įvöxtun er betri.

   Viš munum öll eftir žvķ hvaš geršist viš fall ķslensku bankanna. Žį hvarf traustiš og allir vildu taka śt reišufé sitt žótt augljóslega gęti ašeins lķtill hluti fengiš sitt kęrkomna reišufé žar sem reišufé į hvern fjįrrįša landsmann ekki nema örlķtill hluti af lausu bankainnstęšunum.

    Ķ raun mį segja aš jafnvel žótt viljinn vęri fyrir hendi žį gęti sitjandi rķkisstjórn, meš einhvern vott af skynsemi, ekki gert neitt annaš en aš skerast ķ leikinn og bjarga bönkunum meš einum eša öšrum hętti sé bankakreppa ķ uppsiglingu. Slķk björgun er žó ekki įn vankvęša heldur er hśn ķ formi margra įra skuldsetningar meš tilfallandi lķfskjaraskeršingu.

   Žaš gengur ekki mikiš lengur aš bankar geti bśiš til ķgildi peninga ķ formi innstęšna, lįnaš innstęšurnar śt verštryggšar į himinhįum vöxtum, žaniš śt kerfiš, stušlaš aš efnahagslegum óstöšugleika, žrżst į magnžrungnar eignatilfęrslur sem enda allar į žvķ aš bankinn veršur rķkari og valdameiri į mešan flestir žeir sem taka lįn frį bankanum verša skuldsettari og efnaminni.

   Mörg teikn eru į lofti um aš bankarnir séu aš hefja annaš skeiš taumlausrar framleišslu į innstęšum og ef ekkert veršur gert mun žaš hafa afdrifarķkar afleišingar. Viš skulum vona svona stuttu eftir hrun aš rįšamenn žjóšarinnar sofi ekki į vaktinni.

   Raunhęf lausn er ķ boši eins og formašur efnahags- og višskiptanefndar Alžingis kom inn į og ķ henni felst aš banna bönkum, öšrum en Sešlabanka Ķslands, aš bśa til innstęšur. Meš žvķ er enginn aš tala fyrir žvķ aš bönkum verši bannaš aš lįna, ašeins aš žeir žurfi aš eiga fyrir lįninu sem žeir ętla sér aš lįna eša meš öšrum oršum aš žaš sé raunveruleg innstęša fyrir innstęšunni. 

 

Reykjavķk 5. maķ 2014
Višar H. Gušjohnsen

 

Grein žessi birtist ķ Morgunblašinu žann 7. maķ 2014   


Skilvirkari samgöngur

        Ekki žarf aš skoša meira en eins dags męlingu į umferšažunga ķ Reykjavķk til žess aš sannfęrast um aš skipulag samgangna ķ borginni sé ekki skilvirkt. Ķ upphafi vinnudags streymir umferšažunginn inn ķ atvinnumišju borgarinnar, mišbęinn, og aftur žašan śt žegar lķša tekur į sķšdegiš.

   Aš borgarbśar žurfi aš sitja ķ umferšarteppu dag eftir dag er ekki bara tķmažjófnašur, sem hefur verulegan kostnaš ķ för meš sér, heldur valda umferšartafir aukinni mengun vegna žess aš bķll sem fer bara fetiš ķ umferšateppu eyšir meira eldsneyti en ef um hefšbundinn akstur vęri aš ręša. Slķk sóun į eldsneyti er engum til góšs.

   Mikilvęgustu framkvęmdirnar sem hęgt er aš fara śt ķ til žess aš auka skilvirkni umferšar ķ Reykjavķk er Sundabrautin og fjölgun mislęgra gatnamóta, koma žį gatnamót Kringlumżrabrautar og Miklubrautar fyrst upp ķ hugann. Til žess aš flżta fyrir Sundabrautinni mętti vel skoša hvort einhverjar śtfęrslur af einkaframkvęmd vęri hentugt fyrirkomulag.

   Skiljanlega sśpa menn hveljur žegar žeir lesa um žaš fjįrmagn sem žarf til aš reisa Sundabrautina og fjölga mislęgum gatnamótum. Žó ber aš žvķ halda til haga aš ķ öllum žeim rķkjum sem byggja į skilvirkum samgöngum hafa menn séš aukna hagkvęmni ķ slķkum fjįrfestingum ekki bara ķ aukinni hagręšingu heldur einnig ķ sparnaši óbeins kostnašar, s.s. vegna tjóns į einstaklingum og eignum enda munu skilvirkar samgöngur fękka óžarfa umferšarslysum eins og rannsóknir hafa sżnt fram į. Ofangreind atriši eru mikilvęg, bęši vegna öryggis borgaranna sem og efnahagslega.

   Samhliša žessum atrišum žį žarf aš leggja aukna įherslu į atvinnuuppbyggingu ķ austurhluta borgarinnar. Meš žvķ mį minnka žį umferš sem streymir ķ įtt aš mišbęnum og stušlar aš fjölbreyttu lķfi borgarbśa. Vel vęri hęgt aš sjį fyrir sér blómlegt lķf ķ austurhlutanum meš aukinni verslun og fleiri kaffihśsum meš breyttum įherslum ķ byggingarstķl öllum til hagsbóta.

   Žį mętti skoša žį hugmynd aš hvetja til aukinnar verslunar og žjónustu į įkvešnum svęšum meš markvissum ašgeršum, t.d. meš svęšisbundinni lękkun į fasteignagjöldum og öšrum opinberum gjöldum į žį sem taka slaginn. 

 

Reykjavķk 15. október 2013
Višar H. Gušjohnsen

 

Grein žessi birtist ķ Morgunblašinu žann 17. október 2013   


Misbeiting valds

Žaš er sagt aš stundum sé best aš lįta dylgjum og sleggjudómum ósvaraš en stundum, stundum veršur aš leišrétta rangan mįlflutning žvķ aš ef lygin er nógu oft sögš veršur hśn aš sannleika.

Mikiš hefur veriš rętt um įbyrgš fjölmišla og skal žaš skošaš sérstaklega ķ ljósi žess sem į eftir fylgir.

Žann 5. október sķšastlišinn birtist frétt į fréttavef DV žess efnis aš undirritašur, sem er prófkjörsframbjóšandi ķ komandi borgarstjórnarprófkjöri Sjįlfstęšisflokksins, vildi lįta reisa styttu af Jóni Pįli Sigmarssyni viš tjörnina ķ Reykjavķk. Sannarlega er žaš rétt og ekkert śt į žann hluta fréttarinnar aš setja. Stytta af Jóni Pįli er löngu oršin tķmabęr og sannarlega ekki ķ fyrsta skiptiš sem slķk hugmynd hefur veriš višruš.

Hins vegar įkvaš viškomandi fréttahöfundur, sem ķ žessu tilfelli skrifar nafnlaust undir merkjum ritstjórnar DV, aš ljśka fréttinni meš skķrskotun ķ aš undirritašur hefši fyrir fimm įrum sķšan veriš įsakašur um andśš į innflytjendum fyrir žaš aš benda į meinbugi opinna landamęra og įstand hinnar svoköllušu fjölmenningar ķ rķkjum į meginlandi Evrópu.

Fyrir utan žaš aš fimm įr eru lišin frį žvķ aš undirritašur lżsti įhyggjum sķnum, sem sannarlega įttu rétt į sér, er žaš nś einu sinni svo aš undirritašur hefur sjįlfur veriš innflytjandi ķ ókunnu landi, starfaš sem lyfjafręšingur ķ Žżskalandi og hefur séš mörg žau vandamįl sem fylgja opnum landamęrum.

Hįpunktur fréttarinnar var žó ekki žessi fyrrgreinda skķrskotun heldur upprifjun fréttamannsins į félagsskap sem į einhverjum tķmapunkti įkvaš aš fara til lögreglunnar og leggja fram undarlega kęru. Žessi ónefndi fréttahöfundur, sem žarna skrifar ķ nafni ritstjórnar DV, gat žess ekki aš žessi umrędda įkęra var svo frįleit aš lögreglan sendi hana žar sem hśn įtti heima; beint ķ ruslatunnuna.

Nišurlag fréttarinnar dęmdi sig sjįlft og hefši ekki komiš til umfjöllunar ef tilgangurinn hefši ekki veriš eins alvarlegur og raun bar vitni en var nišurlagiš ašeins gert til aš vekja upp athugasemdahjöršina sem, upp į sķškastiš, hefur misbošiš fólki meš ummęlum sem enginn lętur śt śr sér nema kannski į bak viš lyklaborš ķ mśgęsing. Žaš tókst ekki. Hjöršin tók ekki viš sér.

Stuttu seinna birtist önnur frétt undir merkjum ritstjórnar DV og virtist sś handahófskennda frétt ašeins hafa einn tilgang enda fólst engin frétt ķ fréttinni heldur eingöngu skrumskęling į lišnum atburš og einhver upprifjunarstund. Reynt var enn og aftur aš vekja upp hjöršina sem skrifar athugasemdir viš fréttir į vefnum og ķ žetta skiptiš tókst žaš. Riddarar velsęmis og almannahagsmuna sem hafast viš į athugasemdakerfi DV įkvįšu aš ausa śr skįlum reišinnar į ungan lyfjafręšing sem fyrir fimm įrum skrifaši um žį galla sem fylgja galopnum landamęrum og vogaši sér aš segjast kristinnar trśar ķ śtvarpsvištali.

Žaš aš įsaka einhvern um andśš į innflytjendum eša aš dylgja um aš menn séu kynžįttahatarar er alvarlegt. Žaš aš ęsa upp mśginn er žó alvarlegra.

Undirritašur hefur aldrei talaš fyrir andśš į innflytjendum enda sjįlfur stašiš ķ sömu sporum į mešan hann starfaši erlendis og į ķ žokkabótina norska ömmu sem honum žykir afar vęnt um.

Undirritašur hefur sannarlega lįtiš hin żmsu mįlefni sig varša enda er žaš svo aš honum žykir afar vęnt um samfélagiš sitt og žį sérstaklega borgina sķna og hefur eins og fleiri lżst įhyggjum sķnum yfir uppgangi erlendra glępagengja, auknum menningarlegum óstöšugleika og įstandinu į meginlandi Evrópu.

Jafnvel ķ löndunum ķ kringum okkur er veriš aš fjalla um slķk vandamįl. Ķ žvķ samhengi mį benda į aš frś Merkel, kanslari Žżskalands, sagši ekki alls fyrir löngu ķ fręgri ręšu aš fjölmenningarstefnan vęri ónżt og orsakir vandamįlanna lęgju ķ žvķ aš sumir menningarhópar vęru ekki aš ašlagast hinu vestręna žjóšfélagi. Žetta er rétt og žaš er varla hęgt aš saka frś Merkel um andśš į innflytjendum fyrir žaš aš benda į stašreyndir enda datt engum manni žaš ķ hug.

Alvarlegast ķ fréttaflutningi DV er žó tilgangurinn, tilgangurinn aš vekja upp athugasemdahjöršina ķ allri sinni dżrš meš žaš aš leišarljósi aš fį hóp manna upp į móti skošun og mįlefni sem ekki var veriš aš ręša. Žaš er alžekkt ašferš aš rįšast į manninn en ekki boltann. Ešlilegast er aš fólk meš ólķkar skošanir og ólķkar įherslur ķ pólitķk geti rętt saman og rökrętt. Žaš styrkir bįša ašila meš žvķ aš skošunin fęr žį umręšu og nżir vinklar fįst į mįl. Žaš aš reyna mįla skrattann į vegginn žegar menn eru ósammįla og rįšast į mann meš dylgjum veikir mįlstaš žeirra sem žaš gera.

Ķ Bretlandi į įrum įšur voru žaš fótboltabullurnar sem fóru į fótboltaleiki ašeins til žess aš ęsa upp mśginn, sitja svo hjį og horfa į mśginn berja hvorn annan. Į Ķslandi, įriš 2013, er žaš ritstjórn DV sem ęsir upp mśginn og vonast til aš valda sem mestu tjóni.

Viš hinir, viš sem lendum ķ mśgęsingnum, bķšum spakir, horfum fram į veginn, höldum įfram, stefnufastir og įn uppgjafar. 

 

 

Reykjavķk 9. október 2013
Višar H. Gušjohnsen

 

Grein žessi birtist ķ Morgunblašinu žann 10. október 2013   


Bergdķs Jónsdóttir - Minningargrein

Nś er hśn góšhjartaša amma mķn fallin frį og meš sanni mį segja aš žar hvarf śr lķfi mķnu kona sem var bęši hjartahrein og réttsżn.

Eins og hiš fallega smįblóm sem vaknar ķ morgunsólinni, blómstrar ķ logninu innan um hiš gręna gras, eins og hiš tęra vatn sem rennur nišur hlķšar fjallsins, eins og noršurljósin, stjörnurnar og tungliš sem lżsa upp hinn raušblįan nęturhimininn į rólegu vetrarkvöldi var hśn amma mķn alltaf bjartsżn, alltaf tęr og alltaf róleg.

Žaš var alltaf žęgilegt aš vera ķ kringum hana ömmu mķna og žurfti ekki alltaf mörg orš. Stundum var nóg aš sitja ķ kęrleiksrķku umhverfi, hlusta į vindinn leika um stofugluggana og njóta žess aš vera meš žessari góšu konu.

Žegar ég hugsa til baka um allar žęr góšu minningar sem ég hef af henni ömmu minni leitar hugur minn oftar en ekki til barndóms mķns og žį einna helst til žeirra góšu dęmisagna sem hśn amma mķn sagši mér; sögur af hinum réttlįta Salómon konungi, Samson hinum sterka, Andróklesi og ljóninu. Allt voru žetta dęmisögur um réttlęti og mikilvęgi vinįttu sem bęši mótušu mig og styrktu. Aftur og aftur gat ég heyrt žessar sögur og aldrei fékk ég nóg.

Ég į sannarlega eftir aš sakna žeirra tķma aš sitja meš henni ömmu gömlu, skjótast śt ķ bakarķ til aš kaupa rśnstykki fyrir okkur bręšurna, horfa į eftir hinni duglegu konu fara ķ sķnar daglegu gönguferšir; žrįtt fyrir blindu, žrįtt fyrir aldur og žrįtt fyrir lélega heyrn.

Hśn var sannarlega góš og dugleg kona hśn amma mķn. 

Ég kveš žig kęra amma,
kveš ķ hinsta sinn,
kęrleiksrķka kona,
kęrleikann žinn. 

 

Reykjavķk 10. jślķ 2013
Višar H. Gušjohnsen

 


Kraftmikill landsfundur

Landsfundur Sjįlfstęšisflokksins er nś yfirstašinn og kemur flokkurinn mįlefnalega sterkur meš glęsilega forystu inn ķ nęstu kosningar. 

   Landsfundur žessi fór einstaklega vel fram og um 1.700 landsfundarfulltrśar tóku virkan žįtt ķ aš móta stefnu flokksins. Stóš forysta flokksins sig einstaklega vel į fundinum og ber aš hrósa henni fyrir frammistöšuna. 

   Af mįlefnunum er helst aš nefna žį samžykkt um aš skoša galla banka- og peningakerfisins eša eins og segir ķ įlyktun Sjįlfstęšisflokksins um efnahags- og višskiptamįl: ,,Skoša skal afleišingar žess aš banka- og fjįrmįlastofnanir geti aukiš peningamagn ķ umferš og žar meš valdiš óhjįkvęmilegri veršrżrnun į gjaldmišlinum meš įbyrgšarlausri lįnastefnu." 

   Žarf varla aš tvķtaka žaš aš banka- og peningakerfiš er gallaš og kyndir undir veršbólgu, eignatilfęrslur frį žeim duglegri til bankans og hęttulegar efnahagssveiflur. Getur žvķ varla neitt annaš talist ešlilegra en aš sérstaklega verši skošaš hvort banka- og fjįrmįlastofnunum verši óheimilt aš bśa til ķgildi peninga ķ formi lausra innstęšna og ķ framhaldinu aš peningaśtgįfa, hvort sem hśn er ķ formi sešla, myntar eša lausra innstęšna, verši eingöngu į hendi Sešlabanka Ķslands.

   Žį voru allar hugmyndir um aš selja Landsvirkjun slegnar śt af boršinu enda var žaš ljóst aš žaš var lķtill vilji fyrir žvķ į mešal landsfundarfulltrśa. 

   Róttękar hugmyndir um aš taka einhliša upp erlendan rķkisgjaldmišil voru einnig felldar į brott en til mįlamišlunar var hins vegar samžykkt aš skoša alla möguleika ķ žeim efnum. Allir sjį žó aš slķk skošun mun ašeins leiša ķ ljós aš einhliša upptaka į erlendum rķkisgjaldmišli er allt of kostnašar- og įhęttusöm.

   Stęrsta samžykktin var žó vęntanlega hin einarša afstaša landsfundarfulltrśa um aš hętta skuli ašildarferli Ķslands aš Evrópusambandinu og žaš ekki tekiš upp aftur įn undangenginnar žjóšaratkvęšagreišslu.

   Jafnframt mótmęlti landsfundur žeirri ķhlutun sendiherra Evrópusambandsins į Ķslandi ķ stjórnmįlaumręšu žjóšarinnar og taldi landsfundur, eins og segir ķ nżsamžykktri stjórnmįlaįlyktun um utanrķkismįl, žaš: ,,...óhęfu aš stękkunardeild ESB haldi śti starfsemi hér žar sem lagst er į sveif meš einu stjórnmįlaafli gegn öšrum. Evrópusambandinu verši gert aš loka kynningarskrifstofu žess hér." Žessi samžykkt er afar mikilvęg ķ ljósi žess aš žaš er meš öllu óįsęttanlegt aš Evrópusambandiš haldi śti hérlendis įróšursstofu sem hefur mikiš fjįrmagn milli handanna og veigrar sér ekki viš aš beita blekkingum. 

   Ber sérstaklega aš fagna žessari samžykkt. 

   Landsfundur er ęšsta vald flokksins og žar setjast menn nišur og nį sįtt um framgang mįla. Į nżlišnum landsfundi sęttust landsfundarfulltrśar, ķ žéttsetnum sal meš yfirgnęfandi meirihluta, į aš hętta ašildarferlinu og žį sįtt ber aš virša.

   Aš öllu jöfnu er žaš afar mikilvęgt aš sjįlfstęšismenn sameinist ķ žessum kosningum og berjist fyrir góšu gengi flokksins žvķ sennilega hefur žaš aldrei veriš eins mikilvęgt aš koma į stjórnmįlalegum stöšugleika og sį stöšugleiki nęst ašeins meš góšu gengi Sjįlfstęšisflokksins. 

 

Düsseldorf 10. mars 2013
Višar H. Gušjohnsen

 

Grein žessi birtist ķ Morgunblašinu žann 12. mars 2013   


Landsfundur

Landsfundur Sjįlfstęšisflokksins nįlgast og meš sanni mį segja aš mikil tilhlökkun vermi hiš sanna sjįlfstęšishjarta.

   Liggja nś fyrir tillögur aš stjórnmįlaįlyktunum į vefsķšu flokksins. Flestar tillögurnar, aš tillögum efnahags- og višskiptanefndar undanskildum, eru vel unnar og ķ anda žess sem Sjįlfstęšisflokkurinn stendur fyrir.

   Žótt tillögur efnahags- og višskiptanefndar séu ekki aš öllu slęmar innihalda žęr afar óįbyrgar yfirlżsingar; yfirlżsingar sem eiga eftir aš kynda undir leišindi og sundrung mešal flokksmanna į žeim tķmum sem samstaša er naušsynleg.

   Ekki ašeins aš lagt sé til aš sjįlfstęš peningastefna verši lögš af heldur er žar einnig aš finna frįleita hugmynd um aš selja Landsvirkjun; hugmynd sem į žessum tķma, fyrir utan žaš aš vera galin, gerir lķtiš annaš en aš valda enn meiri reiši ķ samfélaginu verši henni žröngvaš upp į almenning.

   Žaš er algjör óžarfi aš varpa inn ķ samfélagiš slķkum deilumįlum og Sjįlfstęšisflokkurinn žarf sannarlega ekki slķkar deilur sem vegnesti inn ķ komandi kosningabarįttu; deilur um hvort selja eigi Landsvirkjun eša ekki.

   Vitaš er og hefur forstjóri Landsvirkjunar mešal annars bent į aš orkuframleišsla muni ķ nįinni framtķš ekki svara eftirspurn meš tilfallandi hękkun į orkuverši en hér į noršurhjara veraldar getur žaš ekki veriš annaš en lķfsnaušsynlegt aš bęši ķslenskur almenningur og ķslensk fyrirtęki hafi ašgang aš orku į lįgu verši. Orkustefnan į ekki aš mišast viš aš hįmarka gróša orkuframleišslufyrirtękja. Stefnan į aš mišast viš aš selja orkuna ódżrt til landsmanna og fyrirtękja nema aš ętlunin sé aš lįta landsmenn bśa ķ dimmum og köldum hśsum yfir vetrarmįnušina meš litlum sem engum išnaši. Hugmyndina um sęstrenginn til Evrópu veršur einnig aš skoša ķ žvķ ljósi žvķ enginn vill sjį fleiri störf fara śr landi.

   Žaš žjónar ķ raun engum tilgangi aš kollvarpa žvķ góša kerfi sem viš Ķslendingar höfum haft; kerfi sem hefur gefiš okkur umhverfi fyrir góšan išnaš, fleiri störf og bjarta vetra.

   Hugmyndina um aš taka einhliša upp annan gjaldmišil ber aš afskrifa meš öllu enda er slķk umręša bara tķmasóun. Enginn skynsamur mašur telur žį óįbyrgu framkvęmd ķ raun mögulega og hvaš žį ķ fyrirsjįanlegri framtķš.

   Žessar ofangreindar hugmyndir eru žó ekki žaš eina sem įbótavant er ķ tillögum efnahags- og višskiptanefndar.

   Ķ tillögunum er ekki einu orši minnst į aš brżnt sé aš koma ķ veg fyrir aš annaš eins bankahrun endurtaki sig eša žaš aš nśverandi banka- og peningakerfi żtir undir misnotkun ķ staš ešlilegra višskiptahįtta, veldur miklum eignatilfęrslum frį žeim duglegri til bankans og hefur olliš žvķ aš stór hluti žjóšarinnar er nś oršinn aš skuldažręl.  Žetta gallaša kerfi sem gefur bönkum kleift aš auka peningamagn ķ umferš og draga aš sér arš sem engin framleišsla stendur undir žarf aš laga og umręšuna um aš fęra peningaframleišsluvaldiš aš fullu til Sešlabanka Ķslands žarf aš taka žvķ žęr breytingar eru ķ raun žęr einu įbyrgu ķ stöšunni.

   Žį er ķ tillögunum heldur ekki minnst einu orši į tilraunir kķnversk athafnarmanns aš leggja undir sig, til hundraš įra, ķslenskt landsvęši į stęrš viš Möltu en sś hugmynd hefur veriš talin af flestum skynsömum mönnum ólķšandi.

   Landsfundur žarf aš ręša hvort žaš sé ķ lagi aš ķslenskt landsvęši į stęrš viš Möltu sé selt eša leigt til 100 įra til kķnverskra fjįrfesta eša hvort jaršarkaup erlendra fjįrfesta eigi yfir höfuš aš vera möguleg.

   Žaš er aš öllu ljóst aš žeim landsfundarfulltrśum sem sękja efnahags- og višskiptanefnd bķšur mikiš verkefni framundan og žurfa menn aš męta einbeittir og skipulagšir til fundarins. Žarf aš leggja įherslu į aš mynda įbyrga stefnu fyrir komandi alžingiskosningar; stefnu sem elur ekki į ófriš svona rétt fyrir kosningar. 

 

Düsseldorf 1. febrśar 2013
Višar H. Gušjohnsen

 

Grein žessi birtist ķ Morgunblašinu žann 14. febrśar 2013   


Sala Landsvirkjunar

Landsfundur Sjįlfstęšisflokksins nįlgast og viršist sem menn séu farnir aš višra žį hugmynd fyrir nęsta kjörtķmabil aš selja Landsvirkjun, opinbert orkuframleišslufyrirtęki sem framleišir 73% allrar orku į Ķslandi, upp ķ skuldir sem myndušust žegar banka- og peningakerfiš hrundi.

   Hefur helst veriš rędd sś hugmynd aš selja Landsvirkjun til ķslenskra lķfeyrissjóša meš einhverslags forkaupsrétt ķslenska rķkisins sem allir eru žó sammįla um aš verši aldrei nżttur vegna žess hreinlega aš rķkiš myndi aldrei hafa bolmagn til slķkra kaupa.

   Žaš kann aš sżnast fżsilegur kostur aš selja Landsvirkjun til lķfeyrissjóšanna en  žó žarf aš skoša žęr hugmyndir meš sérstakri varfęrni ķ ljósi žess hvernig lķfeyrissjóširnir eru reknir; sjóšir sem hafa tapaš rétt undir 500 milljöršum af lķfeyri landsmanna, sjóšir sem hafa skoriš nišur réttindi lķfeyrisžega um 130 milljarša frį hruni og žurfa um 700 milljarša til aš geta stašiš viš žęr skuldbindingar sem bśiš er aš lofa sjóšsfélögum. Hver veršur til aš mynda aršsemiskrafan hjį lķfeyrissjóšum meš slķkar skuldbindingar į bakinu? Mun žetta enda meš žvķ aš orkuverš til almennings mun hękka? Gleymum žvķ ekki aš vegna legu landsins er Ķsland stęrri hluta įrsins bęši kalt og dimmt. 

   Žaš žarf engan sérfręšing til aš sjį aš žęr aršsemiskröfur sem geršar verša til Landsvirkjunar verša gķfurlegar viš žaš eitt aš illa reknir lķfeyrissjóšir meš miklar skuldbindingar į bakinu eignast hana. Žaš er vonandi ekki vilji manna aš Ķslendingar sitji ķ dimmum og köldum hśsum yfir hinn langa vetrartķma.

   Žessi hugmynd um aš selja Landsvirkjun hefur einnig žann stóra galla hśn er óafturkręf. Landsvirkjun veršur bara einkavędd einu sinni og žvķ skulum viš halda til haga. Žaš er engin rķkisstjórn sem mun standa fyrir rķkisvęšingu žótt orkuverš fari hér upp ķ hęstu hęšir meš tilfallandi lķfskjaraskeršingu.

   Žį er žaš einnig spurnarefni hvort Landsvirkjun verši eins og Hitaveita Sušurnesja seld fyrir krónur sem svo hrķšfalla ķ verši enda liggur žaš fyrir aš krónan gęti hruniš. Žaš vęri nś varla gott aš selja fyrirtęki sem framleišir 73% orku landsins fyrir einhverjar krónur sem verša svo veršlausar.

   Ķ žessu stóra mįli er žaš afar naušsynlegt aš skynsemin fįi aš rįša för en ekki enn ein hugmyndin, sem gengur žvert į vilja žjóšarinnar, um róttękar breytingar į kerfi sem hefur reynst okkur Ķslendingum vel. Slķk hugmynd mun bara valda illindum og deilum.

   Žess vegna er žaš afar naušsynlegt aš landsfundur Sjįlfstęšisflokksins leggist gegn öllum įformum um aš einkavęša Landsvirkjun enda į slķkur įgreiningur ekki aš vera žaš vegnesti sem flokkurinn ętlar meš inn ķ komandi kosningar; įgreiningur um hvort einkavęša eigi Landsvirkjun eša ekki.

   Slķk deila er ekki eitthvaš sem žjóšin žarf į žessum tķmapunkti. Vęri frekar betra aš skoša hvaš žarf aš laga ķ banka- og peningakerfinu fyrst og laga žaš sem laga žarf. Koma į stöšugleika og skera nišur hjį hinu opinbera.

   Žaš liggur ekkert į aš einkavęša Landsvirkjun. Žaš liggur hins vegar į aš koma į naušsynlegum umbótum ķ peninga- og bankakerfinu, umbótum sem geta mešal annars lękkaš skuldir hins opinbera. Gleymum ekki aš heilbrigt banka- og peningakerfi er lķfęšin ķ heilbrigšu višskiptaumhverfi.

   Žaš er von flestra landsmanna aš nęsta rķkisstjórn, sem veršur vonandi rķkisstjórn Sjįlfstęšisflokks og Framsóknarflokks, fari ekki aš valda enn meiri reiši og deilum ķ samfélaginu um eitthvaš mįl sem mį bķša. Vegnestiš okkar į ekki aš vera įgreiningur um hvort einkavęša eigi Landsvirkjun eša ekki. Ķtrekaš skal aš žjóšin žarf ekki slķkan įgreining; svo sannarlega ekki. 

 

Düsseldorf 28. janśar 2013
Višar H. Gušjohnsen

 

Grein žessi birtist ķ Morgunblašinu žann 1. febrśar 2013   


Žręll bankans

Žaš eru yfir fjögur įr lišin frį kerfishruni alžjóšlega bankakerfisins og hruni ķslensku bankanna.

   Žó af einhverjum undarlegum įstęšum hefur Alžingi Ķslendinga eytt meiri tķma ķ aš rķfast innbyršis um hvort umbylta eigi stjórnarskrįnni, hvort umbylta eigi fiskveišistjórnunarkerfinu, hvort afsala eigi sjįlfstęšinu meš inngöngu ķ Evrópusambandiš eša hin og žessi mįl er viškoma ekki žeim kerfisgalla sem liggur bęši ķ banka- og peningakerfinu sem slķku.

   Sjįlfsagt er aš ręša öll žessi fyrrgreindu mįl į yfirvegašan hįtt en žó er brżnna aš koma ķ veg fyrir aš annaš eins bankahrun endurtaki sig; žvķ žaš er nefnilega svo aš ef haldiš er įfram meš óbreytt banka- og peningakerfi mun žaš enda meš hörmungum.

   Žaš žarf aš ręša žaš aš nśverandi banka- og peningakerfi żtir undir misnotkun ķ staš ešlilegra višskiptahįtta, veldur miklum eignatilfęrslum frį žeim duglegri til bankans og hefur olliš žvķ aš stór hluti žjóšarinnar er nś oršinn aš skuldažręl.

  Žennan stórfellda kerfisgalla sem gerir bönkum kleift aš auka peningamagn ķ umferš, ženja meš žvķ śt kerfiš og geta ķ framhaldinu tekiš til sķn hagnaš sem ekki er til žarf aš laga.

   Til žess aš śtskżra žetta betur skulum viš örstutt skoša banka- og peningakerfiš okkar og žennan umrędda kerfisgalla sem žarf aš laga.

   Ķ okkar peningakerfi stżrir Sešlabanki Ķslands žvķ sešla- og myntmagni sem er ķ umferš į hverjum tķma og til žess aš koma ķ veg fyrir óhóflega peningaprentun, sem hęglega gęti oršiš tilfelliš sé hśn ķ höndum hagsmunaašila, er engum öšrum en Sešlabanka Ķslands heimilt aš prenta eša slį okkar gjaldmišil; enda myndi óhófleg peningaprentun enda meš hörmungum og veršrżrnun į gjaldmišlinum.

   Sešla- og myntmagn er žó ašeins lķtill hluti žess heildarpeningamagns sem er ķ umferš į hverjum tķma žar sem bankar hafa žaš vald aš geta bśiš til rafręnar óbundnar innstęšur eša svokallašar rafkrónur. Žessi rafręna peningaframleišsla er hluti žess ferlis sem fer af staš viš žaš aš einstaklingur tekur lįn hjį banka.

   Žetta ferli, žaš er aš segja hvernig bankar geta aukiš peningamagn ķ umferš, hefur fengiš afar litla umfjöllun ķ umręšunni um bankahruniš į Ķslandi en ef skošuš eru gögn um peningamagn ķ umferš, sem finna mį į vefsķšu Sešlabanka Ķslands, mį sjį hvernig peningamagn ķ umferš vex nįnast óheft frį einkavęšingu bankanna; enda höfšu žį žeir sem stżršu bönkunum fjįrhagslegan įvinning į žvķ aš auka peningamagn ķ umferš.

   Gerum okkur grein fyrir žvķ aš sešla og myntmagn ķ umferš er ašeins um 40 milljaršar į mešan hinar rafręnu óbundnu innstęšur sem bankarnir sköpušu śr engu eru um 1000 milljaršar sem gerir žaš aš verkum aš viš bankahrun njóta bankar alltaf baktryggingar frį rķkinu žvķ įn baktryggingar myndi gjaldmišlažurrš einkenna bankahrun og gjaldmišlažurrš myndi valda algjöru upplausnarįstandi. Slķk baktrygging er hins vegar afar dżrkeypt og getur snögglega gert skuldlausan rķkissjóš aš afar skuldsettum rķkissjóš. Rķkisstjórn sem sér um skuldsettan rķkissjóš fer oftar en ekki ķ aš skera nišur ķ heilbrigšisžjónustu, hękka skatta og selja eignir svo dęmi séu nefnd.

   Fyrir utan žęr hęttulegu efnahagssveiflur sem slķk peningaframleišsla skapar getur hśn hęglega oršiš til žess aš tiltölulega skuldlaust žjóšfélag getur į stuttum tķma oršiš skuldum vafiš. Žetta geršist į Ķslandi og er enn aš gerast.

   Ķ raun mį segja aš nśverandi kerfi žrżsti į afar magnžrungnar og hęttulegar eignatilfęrslur sem enda allar į žvķ aš bankinn veršur rķkari og valdameiri į mešan flestir žeir sem taka lįn frį bankanum verša skuldsettari og efnaminni.

   Umręšuna hvernig koma megi ķ veg fyrir aš bankar auki peningamagn ķ umferš, hvernig fęra megi žessa rafręnu peningaframleišslu til Sešlabanka Ķslands, žarf aš taka og žaš žarf aš taka hana fyrr en seinna. 

 

 

Düsseldorf 14. nóvember 2012
Višar H. Gušjohnsen

 

Grein žessi birtist ķ Morgunblašinu žann 17. nóvember 2012   


Nišurrifstal fjįrmįlarįšherra

Žeir uppskera mikla fyrirlitningu žeir einstaklingar sem tala nišur sinn eigin žjóšargjaldmišil; enda er žaš svo aš slķkir einstaklingar, sem hvorki hafa trś į sinni eigin žjóš né sjįlfstęšinu, geta beinlķnis veriš hęttulegir efnahagsįstandi žjóšarinnar séu žeir komnir ķ valdastöšur.

   Žaš leiš ekki langur tķmi frį žvķ aš Katrķn Jślķusdóttir, hinn nżi fjįrmįlarįšherra Ķslands, tók viš Fjįrmįlarįšuneytinu žar til hśn fór aš grafa undan žjóšargjaldmišlinum. Mįlaši fjįrmįlarįšherrann afar dökka mynd af ķslensku krónunni viš alžjóšlegu fréttastofuna Bloomberg, lżsti henni sem gjaldmišli ķ daušateygjunum, sagši m.a. aš ef Ķslendingar vildu halda įfram ķ krónuna žyrfti žjóšin aš bśa viš gjaldeyrishöft til frambśšar og til aš toppa fįviskuna įkvaš fjįrmįlarįšherrann aš loka augunum fyrir upplausnarįstandinu į evrusvęšinu meš žvķ aš benda į evruna sem einhverja framtķšarlausn fyrir ķslensku žjóšina. Fyrir utan nišurrifstališ lętur enginn heilvita einstaklingur śt śr sér slķka fįvisku um evrusvęšiš į žessum tķmum.

   Skiljanlega vill enginn halda ķ nśverandi peningakerfi žar sem bankar stżra aš stęrstum hluta žvķ peningamagni sem er ķ umferš og geta meš žvķ skapaš stórhęttulegar efnahagssveiflur, žaniš śt kerfiš og tekiš til sķn hagnaš sem ekki er til en žrįtt fyrir žaš er engin žörf fyrir nišurrifstal į erlendri grundu. Į erlendri grundu eiga ķslenskir stjórnmįlamenn aš koma fram sem órjśfanleg og samstķga heild sem vinnur aš hagsmunum Ķslands.

   Varla er žaš ķ verkahring fjįrmįlarįšherra Ķslands aš vera meš nišurrifstal um žjóšargjaldmišilinn, nišurrifstal sem mun engu įorka öšru en hugsanlega verri lķfskjörum į Ķslandi og minni tiltrś į ķslensku žjóšinni.

   Žaš er erfitt aš gera sér grein fyrir žvķ hvaš fer ķ gegnum huga slķkra rįšamanna. Er undirlęgjuhįttur žeirra oršinn svo mikill aš žeir finna einhverja žörf į žvķ aš upphefja sig į kostnaš žjóšarinnar og žaš į einhvern afar undarlegan og sjśkan mįta? Varla geta žeir rįšamenn sem gefa śt slķkar yfirlżsingar veriš žaš sjįlfumglašir aš žeir telja nišurrifstal į erfišum tķmum uppbyggilegt.

   Žaš er ķ raun alveg ótrślegt aš fjįrmįlarįšherra žjóšar skuli gefa śt svona yfirlżsingar og hlżtur aš teljast einsdęmi. Varla myndi fjįrmįlarįšherra Noregs halda sķnu starfi ef hann fęri ķ slķka nišurrifsstarsemi į norsku krónunni. 

   Fjįrmįlarįšherra sem fer um erlend rķki og lżsir yfir veikleikum Ķslands og stundar slķka nišurrifsstarfsemi er ekki į vetur setjandi. Vęri honum nęr aš vinna sķna vinnu og aš berjast fyrir betra peningakerfi į Ķslandi.

   Ķslenska krónan er okkar styrkur, hśn er hluti af sjįlfstęšinu og meš krónuna sem gjaldmišil geta Ķslendingar skapaš, frjįlsara, jafnara og betra žjóšfélag.

 

 

Düsseldorf 12. október 2012
Višar H. Gušjohnsen

 

Grein žessi birtist ķ Morgunblašinu žann 22. október 2012   


Valdnķšsla Evrópusambandsins

Žeir fara nś žvķ sem nęst huldu höfši, hinir svoköllušu evrópusinnar; žeir sem eitt sinn fóru mikinn ķ neikvęšnistali sķnu ķ garš fullveldis og frelsis ķslensku žjóšarinnar.

   Jafnvel forsętisrįšherra žjóšarinnar, sem var fremstur ķ flokki žeirra sem keyršu ašildarumsókn Ķslendinga aš Evrópusambandinu ķ gegnum Alžingi, žorir ekki lengur aš nefna ašildar- og ašlögunarferliš ķ stefnuręšu sinni.

   Hinn almenni Ķslendingur furšar sig į žvķ hvert žessir menn sem vilja lśta valdi rįšamanna ķ Brussel fóru; žvķ varla gufušu žeir upp. Sennilega eru žeir ķ felum vegna žeirra frétta sem nś berast frį Brussel; fréttir sem segja frį žeim višskiptažvingunum Evrópusambandsins gegn Ķslandi sem Evrópužingiš samžykkti žann 12. september sķšastlišinn.

   Žing Evrópusambandsins (sem į aš vera frišarbandalag vinažjóša) hefur nś eftir allt žaš sem gekk į ķ Icesave deilunni, eftir allar žęr hótanir sem Evrópusambandiš beitti ķ žeirri deilu, samžykkt aš beita višskiptažvingunum ķ deilu sem snżst um hvort viš Ķslendingar megum veiša makrķl og žaš ķ okkar eigin landhelgi.

   Skömmin hlżtur aš vera mikil hjį žeim sem tala fyrir ašild Ķslands aš Evrópusambandinu um žessar mundir en viš skulum ekki gleyma žvķ aš žeir eru lśmskir og hafa žessir sömu einstaklingar til aš mynda, ef śt ķ žaš er fariš, lengi vel barist gegn ķslenskum sjįvarśtvegi og ķslenskum landbśnaši meš afar ljótum ašferšum m.a. undir žvķ yfirvarpi aš ,,auka erlenda fjįrfestingu". Viršist sem aš ķ žeirra augum sé allt slęmt sem ķslenskt er og viršist žeim sįrna sérstaklega žegar žeir sjį žjóšina auka samheldni sķna ķ kringum sjįlfstęšiš; žess vegna žrįtt fyrir žeirra tķmabundnu felur koma žeir aš lokum til baka.

   Žessir svoköllušu evrópusinnar, sem meš miklum undirlęgjuhętti, voru til aš mynda fyrstir til aš heimta aš rķkiš myndi borga tap banka sem ekki ašeins voru ķ einkarekstri heldur žar aš auki voru stašsettir į Bretlandseyjum og ķ Nišurlöndum; meš žvķ vildu žeir varpa erlendum skuldum óreišumanna yfir į hina ķslensku žjóš meš tilfallandi lķfskjaraskeršingu, gjaldmišilsveikingu og auknum skattaįlögum. Skal žvķ einnig haldiš til haga aš žessir sömu menn voru einnig fyrstir til aš heimta óešlilega hįar lįntökur frį erlendum sjóšum, lįntökur sem nś eru farnar aš vinda upp į sig.

   Mönnum er spurn um hverslags stjórnvöld leyfa slķka ašför og slķkar kśganir af hįlfu Evrópusambandins eins og žęr sem voru samžykktar į Evrópužinginu žann 12. september. Menn sem styšja stjórnarandstöšuna spyrja sig einnig um hvar hśn sé į žessum erfišu tķmum.

   Illa er komiš fyrir žjóšinni žegar žingmenn hennar sofa og rķfast innbyršis um hver er betri og hver er verri žegar stormur er ķ ašsigi. Žessi ašför Evrópusambandsins er žó ekki okkar eina vandamįl.

   Rétt eins og nefnt var hér aš ofan žį er skuldastaša žjóšarinnar oršin afar óhugnarleg; žaš óhugnarleg aš žjóšin žarf aš borga įrlega vexti hįtt ķ žaš sem samsvarar aš reka hér gott heilbrigšiskerfi į įri hverju.

   Žessi alvarlega staša hlżtur aš vekja einhverja til umhugsunar.

   Aš öllu jöfnu er mikiš verk framundan og žessi sofandahįttur alžingismanna er farinn aš vera nokkuš óžolandi. Žaš žjónar litlu aš gagnrżna žaš sem aflaga fer ef  engin breytingarįętlun er til stašar. Žaš sjį allir skynsamir menn aš nśverandi bankakerfi, sem gefur bönkum žaš vald aš auka peningamagn ķ umferš, er rammgallaš og veldur miklum og hęttulegum efnahagssveiflum.

   Žaš sjį einnig allir skynsamir menn aš žaš er ekkert réttlęti fólgiš ķ žvķ aš sum fyrirtęki fįi fleiri milljarša afskriftir og fįi aš halda įfram rekstri sķnum ķ óbreyttri mynd. Slķkt umhverfi skekkir samkeppnisstöšu og fęlir frį sterka ašila sem ķhuga fjįrfestingar; žvķ enginn vill fjįrfesta ķ samkeppnisumhverfi sem mismunar.

   Menn mega ekki kikna ķ hnjįnum ķ hvert sinn sem einhver sérhagsmunaašili sem vill halda ķ óbreytt og ónżtt bankakerfi stķgur fram. Žaš eru ašeins mannleysur sem kikna ķ hnjįnum og hlaupa ķ felur. Menn eiga heldur aldrei aš gefast upp og menn eiga aldrei aš lįta ranglęti višgangast.

 

Düsseldorf 2. október 2012
Višar H. Gušjohnsen

 

Grein žessi birtist ķ Morgunblašinu žann 11. október 2012   


Nęsta sķša »

Innskrįning

Ath. Vinsamlegast kveikiš į Javascript til aš hefja innskrįningu.

Hafšu samband